Oda yra vienas didžiausių organų, taip pat vienas sunkiausių, nes sveria net 4-5 kilogramus. Oda dengia visą kūno išorinį paviršių ir taip atlieka apsaugos funkciją nuo išorinių veiksnių. Ji sudaryta iš trijų sluoksnių. Viršutinį sluoksnį, kuris liečiasi su išorine aplinka, vadiname epidermiu arba paviršiniu sluoksniu. Toliau eina vidurinis sluoksnis, vadinamas dermu arba odos tinklu. Giliausias sluoksnis vadinamas poodžiu. Visi trys sluoksniai savo anatomija ir funkcijomis labai skiriasi.

Oda atlieka daugiau funkcijų, nei galėtume pagalvoti

Pagrindinė odos užduotis yra apsaugoti mus nuo išorinių veiksnių. Ji yra pirmoji gynybos linija ir taip saugo mūsų organus. Oda suteikia mechaninę apsaugą, tai reiškia, kad saugo nuo bakterijų ir virusų patekimo, nuo UV spindulių ir nuo cheminių medžiagų prasiskverbimo į organizmą. Taip pat ji atlieka barjerinę funkciją. Barjerinė odos funkcija apsaugo mus nuo vandens išgaravimo.

Per odą taip pat jaučiame spaudimą, prisilietimą, skausmą, niežėjimą ir temperatūrą. Oda dalyvauja termoreguliacijoje. Per odą reguliuojama kūno temperatūra, kas padeda kūnui šilti arba vėsti. Ji yra vandens ir energijos rezervuaras – riebalų pavidalu, esančių poodiniame sluoksnyje. Per odą taip pat pašalinamos kenksmingos medžiagos iš organizmo per prakaitą.

Epidermis sudarytas iš kelių sluoksnių

Epidermis yra viršutinis odos sluoksnis, kuris atlieka apsauginę funkciją ir saugo nuo išorinių veiksnių. Epidermis sudarytas iš net 4 sluoksnių: bazalinio sluoksnio (stratum basale), dygliuotojo sluoksnio (stratum spinosum), grūdėtojo sluoksnio (stratum granulosum) ir ragėjančio sluoksnio (stratum corneum). Viršutinis sluoksnis, dar vadinamas ragėjančiu sluoksniu arba stratum corneum, sudarytas iš 20-30 plonų, plokščių ląstelių sluoksnių, veikiančių kaip barjeras. Grūdėtame sluoksnyje susidaro glikolipidai, kurie išskiriami ant ląstelių paviršiaus ir veikia kaip klijai, leidžiantys ląstelėms laikytis kartu. Giliausiame ragėjančiame sluoksnyje susidaro naujos odos ląstelės (keratinocitai), kurios leidžia odai atsinaujinti.

Epidermis atsinaujina per 28 dienas

Tai dar viena įdomi mūsų odos savybė – epidermis atsinaujina maždaug per 28 dienas. Per šį procesą viršutinis negyvų ląstelių sluoksnis (korneocitai) nusilupa, o gyvos ląstelės (keratinocitai) pakyla į paviršių. Tai gana panašu į odos lupimąsi pas gyvates, tik ne taip akivaizdu.

Odos pH svariai veikia barjerinę funkciją

Mūsų oda turi tam tikrą pH, kuris yra svarbus jos normaliam funkcionavimui. pH greitai didėja nuo odos paviršiaus link gilesnių epidermio sluoksnių (ten jis atitinka fiziologinį pH, kuris yra 7,4). Odos paviršiaus pH paprastai svyruoja nuo 4 iki 5,5, jei oda nėra pažeista. Į odos pH įtakoja riebalų liaukų išskyrų sebumas, prakaitas ir fosfolipidai. Rūgštus apsauginis odos sluoksnis veikia epidermio barjerinę funkciją ir odos antimikrobinę apsaugą.

Odos paviršiuje randame riebalinių ir prakaito liaukų latakus bei plaukus. Dėl riebalinių liaukų latakų epidermyje ant odos yra riebalų, kurie suteikia odai elastingumo ir apsaugo nuo pleiskanojimo bei įtrūkimų. Odoje riebalai yra dviejų kilmės: epiderminiai lipidai, palaikantys odos barjerinę funkciją, ir riebalinių liaukų išskyrų sebumas.

Derma svarbi odos mechaniniam tvirtumui

Derma arba odos tinklas yra jungiamojo audinio sluoksnis, esantis tarp epidermio ir poodžio. Derma yra pluoštinė struktūra, sudaryta iš kolageno, elastino, nervinių galūnėlių, plaukų folikulų ir liaukų. Derma atlieka svarbų vaidmenį palaikant ir saugant odą bei gilesnius sluoksnius, taip pat padeda termoreguliacijoje. Dermoje daugiausia yra ląstelių, vadinamų fibroblastais. Jos dalyvauja naujo kolageno audinio sintezėje. Dermoje taip pat randame imuninės ir riebalinės ląsteles, kurios taip pat svarbios dermos struktūros ir funkcijų palaikymui.

Kolagenas yra gausiausia baltyminė medžiaga dermoje. Jis atlieka svarbų vaidmenį, nes suteikia odai mechaninį tvirtumą. Dermoje randame I ir III tipo kolageną. Kolageno taip pat yra raumenyse, kauluose, dantyse, kremzlėse ir visų kūno organų sienelėse. Dermoje elastinas taip pat atlieka svarbų struktūrinį vaidmenį.

Įdomybė: riebalinės liaukos ir viena prakaito liaukų rūšis aktyvėja tik paauglystėje

Dermoje randame visus odos priedus – plaukų folikulus, riebalines liaukas ir prakaito liaukas. Riebalinės liaukos vaikystėje nėra aktyvios, jos pradeda veikti tik paauglystėje dėl hormonų poveikio. Jos gausiai išsidėsčiusios veide, už ausų, viršutinėje krūtinės dalyje ir nugaroje. Riebalinės liaukos yra didesnės riebią odą turintiems žmonėms nei sausos odos atveju. Per riebalines liaukas išskiriamas sebumas, sudarytas iš trigliceridų, skvaleno ir sterolių. Dermoje yra du riebalinių liaukų tipai: vienos vadinamos apokrininėmis prakaito liaukomis, kitos – ekrinėmis prakaito liaukomis. Ekrininės prakaito liaukos dalyvauja termoreguliacijoje, o ekrininis prakaitas sudarytas iš 99 % vandens ir 1 % druskos. Apokrininės prakaito liaukos aktyvėja tik paauglystėje. Apokrininis prakaitas turi būdingą kvapą ir sudarytas iš cholesterolio, trigliceridų ir riebalų rūgščių.

Poodis

Poodis yra didžiausia ir storioji odos dalis, sudaryta daugiausia iš riebalų. Poodis sudaro net 10 % kūno svorio, tad kitą kartą sverdami galime drąsiai atimti šiuos 10 %. Juokaujant. Poodis mechaniniu būdu saugo mūsų vidinius organus. Dėl didelio riebalų kiekio jis yra puiki šilumos izoliacija mūsų gyvybiškai svarbiems organams ir energijos atsarga. Poodyje sintetinami įvairūs hormonai.

Tinklaraštis sukurtas bendradarbiaujant su Cosmedoc.si